Dalyvio vardas, pavardė Milda Urbonavičiūtė
Aukštoji mokykla Vilnius Tech
Darbo tema Vilnius - bendruomenių rinkinys
Žemėlapio pasakojimas https://arcg.is/0H1j5X
Santrauka Tyrėjų grupės, kurią sudarė Justinas Adomaitis, Polina Kalugina, Reda Petravičiūtė, Milda Urbonavičiūtė ir Ieva Vigėlytė, nariai, suvokdami miestą kaip individualiu charakteriu pasižyminčių bendruomenių rinkinį, būsto fondo plėtrą traktavo kaip priemonę, kurią galima būtų panaudoti šiuolaikiniams didmiesčiams būdingų socialinių ir ekonominių įtampų mažinimui. Saugumas, ekonominis gyvybingumas, demografinės struktūros kaita ir kiti mieste vykstantys procesai tapo pagrindiniais studijos autorių tyrimo objektais, kuriuos nagrinėjant siekta sudaryti atskirų miesto dalių socialinius-ekonominius profilius.Pasak tyrėjų, Vilniaus miestas yra nevienalytis – pastebimas netolygus darbo vietų, socialinių, amžiaus ir kitų grupių pasiskirstymas. Todėl autoriai sau kėlė iššūkį nustatyti principus, kurių laikantis vykdoma miesto plėtra ne skaldytų, o stiprintų esamas bendruomenes. Nuo įprastų fizinės struktūros parametrų analizės sąmoningai atsieta tyrimo metodika leido tyrėjams susikoncentruoti į dažnai plika akimi nepastebimus, tačiau tiesiogiai miesto gyventojų poreikius atliepiančius probleminius klausimus.Remiantis gausiais duomenimis, Vilniaus miesto rajonai buvo klasifikuoti į grupes pagal jiems būdingus socialinius, ekonominius ir kitus rodiklius. Tyrėjus ypač sudomino ryškia ir specifine problematika pasižyminčių, tačiau tuo pat metu didelį plėtros potencialą turinčių rajonų atvejai: Lazdynų-Karoliniškių, Jeruzalės, Pupinės, Gurelių, Verkių, Pavilnionių, Naujininkų-Markučių-Vilkpėdės klasteriai. Pastaruosiuose, labiausiai pokyčių reikalaujančiuose rajonuose pasiūlyta apgyvendinti apie 56 tūkst. naujų gyventojų, nors vadovaujantis miesto bendrojo plano duomenimis, prieaugis galėtų būti dukart didesnis.Pasiūlytos būsto fondo plėtros strategijos iššūkius ir sprendimus pasirinka iliustruoti šiuo metu patrauklumo stokojančio Vilkpėdės rajono pavyzdžiu. Šis rajonas pasižymi viena prasčiausių mieste socialine, ekonomine ir saugumo situacija. Tyrėjai rajoną taip pat traktavo kaip rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose numatytą miesto centro slinktį Panerių kryptimi ribojantį veiksnį.Išsidėsčiusi strategiškai svarbioje vietoje, Vilkpėdė yra stipriai fragmentuotas rajonas, skaidomas jo geografiniame centre susikertančių Savanorių pr. ir Oslo-Tūkstantmečio g. Struktūriškai rajono teritorija skyla į greta intensyvių magistralinių gatvių ir gamtinių teritorijų (Neries upės, miškingų kalvų) plytinčias konversines zonas bei sovietmečiu suformuotas ir masinės statybos daugiabučių namų dominuojamas gyvenamąsias teritorijas. Atsižvelgdami į šią ypatybę, studijos autoriai siūlo taikyti skirtingus urbanistinių intervencijų scenarijus. Miesto centro plėtros kelyje atsidūrusias pramonines teritorijas siūlomas konvertuoti į daugiafunkces, labiau gyvenamojo-visuomeninio (bendruomeniško) charakterio arba administracinės-komercinės (biurų, paslaugų ir laisvalaikio) veiklos zonas. Masinės statybos gyvenamąsias teritorijas siūloma transformuoti renovuojant ir modernizuojant esamus daugiabučius pastatus. Modifikuojant tipinius pastatus ne tik siekiama įvairinti teritorijos naudojimą, tūrinę-erdvinę raišką, bet ir spręsti socialines problemas. Esama užstatymo struktūra taip pat papildoma naujais objektais, kurie leistų struktūruoti laisvo planavimo teritoriją, formuoti joje patrauklesnes ir patogesnes viešąsias erdves. Siūlymus palydi galimo modernizuoto esamo ir naujo užstatymo katalogas.

Ekranvaizdžiai

1
2
3
4
5
6
7
8
9