Ypatingai detalus Utenos 3D žemėlapis - suteikia galimybę ne tik susipažinti su trimačiu Utenos vaizdu, bet kartu analizuoti įvairios tematikos savivaldybės ar kitų institucijų teikiamus erdvinius duomenis, pvz., inžinerinius tinklus, saugomas teritorijas, saulės potencialo informaciją.  Šie ir daugelis kitų sprendimų, kurie įkvėps ir kitus miestus! 

Pranešėjas iš Jūrmalos vandenų (Latvija) pristatys, kaip organizacija aktyviai naudoja GIS sprendimus tinklų valdymui, infrastruktūros planavimui ir pažeidimų prevencijai, kurie leidžia efektyviai prižiūrėti sudėtingą vandentiekio inžinerinę sistemą. Erdvinių duomenų integravimas į kasdienius darbo srautus pagerina įmonės teikiamų paslaugų kokybę ir skatina duomenų priėmimą. 

Ar miesto vystymui užtenka plano? Ar plano stebėsenai užtenka turėti duomenų? SSVA urbanistai dalinsis, kaip naudojantis GIS sprendimais, keisis teritorijų planavimo dokumentai, jų turinys, bei stebėsena siekiant tobulinti teritorijų planavimo duomenis, bei sukurti patogią ir informatyvią savivaldybių planavimo dokumentų platformą.

Ar miesto vystymui užtenka plano? Ar plano stebėsenai užtenka turėti duomenų? SSVA urbanistai dalinsis, kaip naudojantis GIS sprendimais, keisis teritorijų planavimo dokumentai, jų turinys, bei stebėsena siekiant tobulinti teritorijų planavimo duomenis, bei sukurti patogią ir informatyvią savivaldybių planavimo dokumentų platformą.

Pranešime analizuojamas ArcGIS, kaip universalios GIS ir integracinės skaitmeninės platformos, vaidmuo Lietuvos miškų sektoriaus skaitmenizacijoje. Remiantis daugiau nei 30 metų Esri produktų taikymo patirtimi, pristatomi Lietuvos miškų sektoriuje įgyvendintų projektų pavyzdžiai, atskleidžiantys ArcGIS ir ankstesnių ESRI sprendimų taikymą duomenų bazių valdymo, nuotolinių tyrimų, pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų, sprendimų priėmimo paramos sistemų, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi bei virtualios ir papildytos realybės srityse. Pranešime taip pat diskutuojami universalios GIS ir specializuotų sprendimų, didelių ir mažų sistemų, komercinių ir atvirojo kodo technologijų pasirinkimo aspektai, aktualūs miškų sektoriaus skaitmenizacijos kontekste.

Kauno patirtis parodo, kaip miestas gali per trumpą laiką iš esmės sukurti išmanaus miesto planavimo modelį, pereidamas nuo fragmentuotų iniciatyvų prie prie aiškiai struktūruoto veikimo modelio. Pranešime nagrinėjama, kaip savivalda kartu su „Kauno planu“ įgalina geoerdvinius duomenis veikti kaip jungiamąją infrastruktūrą tarp urbanistikos, infrastruktūros vystymo ir investicinių sprendimų. Tai praktinis modelis organizacijoms ir miestams, siekiantiems pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie struktūruoto inovacijų diegimo – su aiškia kryptimi, pamatuojamu poveikiu ir realia grąža. Pranešime nuosekliai pristatomi pasiekti rezultatai, vystomi sprendimai ir tolimesnė išmanaus miesto planavimo sistemos plėtra.

Pristatomas pilotinio Girionių šilumos tinklo sukūrimas ir atnaujinimas, kuris saveikaus su ArcGIS Utility Network.  Bus aptarti turimų duomenų vertinimo, atributikos tvarkymo, struktūros formavimo ir migracijos principai, taip pat praktinis lauko duomenų rinkimo ir atnaujinimo procesas naudojant ArcGIS Survey123, ArcGIS Field Maps ir kitus GIS įrankius. 

JUDU tikslas – kurti Vilniaus susisiekimo sistemą, leidžiančią Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams judėti lengvai, saugiai ir patogiai – nesvarbu, ar jie keliauja pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu. Organizacija savo veikloje plačiai taiko GIS sprendimus, kurie padeda priimti duomenimis grįstus sprendimus ir efektyviai planuoti miesto susisiekimo infrastruktūrą. Kaip šie sprendimai taikomi praktiškai, konkrečiais pavyzdžiais - Lietuvos Esri naudotojų konferencijoje!

„Kalba gatvės“ – interaktyvios aplikacijos pristatymas. Aplikacija sukurta naudojant atvirus Adresų registro duomenis, o Lietuvos gatvių pavadinimai joje analizuojami ne kaip pavieniai įrašai, bet kaip platesnių kalbinių, kultūrinių ir istorinių dėsningumų sistema. Taikant algoritminį grupavimą ir erdvinę analizę, žemėlapyje išryškėja teminiai klasteriai, sangrūdos ir pasikartojimai, leidžiantys pamatyti, kaip gatvėvardžiuose atsispindi sovietinio palikimo pėdsakai, geografinės nuorodos, gyvūnų ir augalų pasaulis. Tai bandymas per duomenis perskaityti Lietuvą kiek neįprastu kampu.

Pranešime pristatoma, kaip Kretingos vandenys modernizavo dispečerinės darbą, integruodama ArcGIS žemėlapius, n8n automatizavimą ir pokalbių robotą. Dabar dispečeris gali greitai apskaičiuoti sutrikimo paveiktus gyventojus, automatiškai išsiųsti pranešimus ir generuoti ataskaitas VERT, o duomenys kasdien sinchronizuojami tarp sistemų. Antroje dalyje apžvelgiami per 4 metus įdiegti GIS sprendimai: skaitmenizuotas nuotekų išvežimas, prašymų teikimas per Survey123, duomenų rinkimas iš nutolusių objektų be SCADA bei užduočių valdymo sistema.

GIS technilogijos leidžia efektyviau planuoti krovinių logistiką, operatyviai reaguoti į avarines situacijas, optimizuoti tvarkaraščius, analizuoti traukinių judėjimą, organizuoti infrastruktūros priežiūrą. Skaitmeninis žemėlapis yra puiki priemonė  viešinti informaciją (maršrutai, tvarkaraščiai) visuomenei. Šioje prezentacijoje bus pristatyta keletas vystomų GIS projektų “Lietuvos Geležinkeliuose”: Eismo pertraukos, GPS informacija ant žemėlapio, Maršrutai, Infrastruktūros skaitmernizavimas, Monitoringas. Apžvelgtos naudojamos technologijos projektuose, iššūkiai su kuriais buvo susidurta vystant šiuos projektus ir jų naudos.

Didelės apimties infrastruktūros projektams svarbu laiku ir tiksliai stebėti statybos pažangą skirtingose statybvietėse. Rail Baltica projekte GIS naudojama kaip centrinė platforma duomenims iš statybviečių rinkti, valdyti ir vizualizuoti. Realybės fiksavimo duomenys - dronais ir mobiliaisiais įrenginiais surinktos nuotraukos ir vaizdo įrašai, ortofotografiniai vaizdai bei lazerinio skenavimo duomenys - integruojami į GIS aplikacijas, prieinamas biuro darbuotojams. 2D GIS žemėlapiai naudojami statybos pažangai stebėti, apjungiant vaizdinę medžiagą, vaizdo įrašus ir projektinius sprendinius, o 3D aplikacijos leidžia integruoti tuos pačius duomenis su BIM modeliais ir taškų debesimis. Pranešime parodoma, kaip GIS sujungia lauko duomenis su projektų valdymu didindama skaidrumą, bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimo efektyvumą.

Valstybiniai LiDAR duomenys – sudėtingas pirminis šaltinis, iš kurio, tinkamai apdorojus, galima sukurti platų spektrą praktiškai naudingų GIS produktų. Nuo bazinių paviršiaus modelių (DTM, DSM) ir reljefo analizių (hillshade, slope) iki pastatų aukščio, tūrio, stogų formos, kelių nuolydžių ar užtvinimo išvestinių duomenų – šie sprendimai atveria naujas galimybes infrastruktūros, teritorijų ir aplinkos įveiklinimui. Taip technologiškai sudėtingi duomenys tampa lengvai naudojamu ir atvirai prieinamu duomenų šaltiniu.

Pristatomas pilotinio Girionių šilumos tinklo sukūrimas ir atnaujinimas, kuris saveikaus su ArcGIS Utility Network.  Bus aptarti turimų duomenų vertinimo, atributikos tvarkymo, struktūros formavimo ir migracijos principai, taip pat praktinis lauko duomenų rinkimo ir atnaujinimo procesas naudojant ArcGIS Survey123, ArcGIS Field Maps ir kitus GIS įrankius. 

„Dvi Lietuvos“ – pažįstama ir dažnai girdima frazė, kuria bandoma paaiškinti socialinius ir ekonominius skirtumus mūsų šalyje. Ji paprasta, lengvai suprantama, todėl ir patogi. Bet kas, jei pažvelgtume į žemėlapį šiek tiek atidžiau? Šiame pranešime Raminta kvies pažvelgti į Lietuvą per demografinius, socialinius ir ekonominius duomenis, kurie leidžia pamatyti, kaip skirtingose teritorijose išsidėsto gyventojai. Analizuojant šiuos duomenis išryškėja skirtingi gyventojų tipai ir jų pasiskirstymas šalies erdvėje – taip atsiveria kitoks Lietuvos vaizdas.

Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos studentas Augustas Reikertas - 2026 m. Esri jaunojojo mokslininko konkurso Lietuvoje nugalėtojas. Konferencijoje Augustas pristatys kapines, kaip potencialias žaliąsias zonas rekreacijai. Jo teigimu, daugiafunkcinis požiūris kapinių įveiklinimo kontekste padėtų išplėsti jau esamą miestų želdynų tinklą bei išsaugoti jų istorinę–kultūrinę  vertę, taip pat - išryškinti pagrindines charakteristikas, lemiančias jų patrauklumą.